Friedrichas Merzas: Drezdene rasistiniai pareiškimai susiduria su pasipriešinimu

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am

Friedrichas Merzas aptaria rasistines tendencijas ir socialinę nelygybę demonstracijoje prieš dešiniojo sparno agitaciją ir mažinimą Drezdene.

Friedrich Merz diskutiert in Dresden rassistische Tendenzen und soziale Ungleichheiten bei einer Demo gegen rechte Hetze und Kürzungen.
Friedrichas Merzas aptaria rasistines tendencijas ir socialinę nelygybę demonstracijoje prieš dešiniojo sparno agitaciją ir mažinimą Drezdene.

Friedrichas Merzas: Drezdene rasistiniai pareiškimai susiduria su pasipriešinimu

2025 m. spalio 29 d. Friedricho Merzo vizitas Saksonijoje sukels jaudulio ir diskusijų. CDU partijos lyderis savo kalboje pakomentavo tariamą „miestovaizdžio problemą“ ir taip aiškiai nurodė teikiantis pirmenybę tam tikroms gyventojų grupėms. Šie pareiškimai prisideda prie socialinių diskusijų perkėlimo į dešinę ir vaizduoja migrantus kaip atpirkimo ožius. Tiesą sakant, miesto vaizdą Saksonijoje formuoja JN kariuomenė, AfD ir laisvieji saksai, o ne daugybė migrantų, kurie yra svarbi visuomenės dalis, kaip yra Demokratija. Komanda pranešė.

Merzo, kuris AfD laiko didžiausiu savo priešininku ir tuo pat metu sulaukia paramos dešiniajai propagandai iš savo šeimininko Michaelio Kretschmerio, retorika kursto baimę prieš migrantų grupes. Jame pabrėžiama, kad suvokimas, kad migrantai yra atsakingi už daugiau nusikaltimų, yra nepagrįstas. Analizė rodo, kad migrantai nenusikalsta neproporcingai, o jų baimė dažnai naudojama kaip priemonė atitraukti dėmesį nuo socialinės nelygybės ir turtingųjų įtakos.

Solidarumas vietoj susiskaldymo

Renginyje Saksonijos pabėgėlių tarybos, „Fridays For Future Dresden“ atstovai ir aktyvistai, tokie kaip Rasha Nasr, Clara Bünger ir Kassem Taher Saleh, kalbėjo apie pavojingą apsaugos ieškančių asmenų gyvenimo situaciją ir dažnai žiaurias deportacijas. Jie pabrėžė socialinių ir aplinkos kovų ryšio svarbą. Jie sulaukė muzikinio palaikymo iš įvairių atlikėjų, tokių kaip C.C.Estrés ir pučiamųjų orkestras Fiatelle. Taip pat buvo raginama aktyviai dalyvauti antradienį vykusioje demonstracijoje prieš rasizmą ir dešiniojo sparno agitaciją, kad būtų sukurtas įvairus Drezdenas.

Apskritai, rasizmas yra pagrindinė šiandienos diskusijos tema ne tik Saksonijoje, bet ir visoje Vokietijoje. Tai struktūrinis ir socialinis reiškinys, turintis įtakos kartoms, kaip paaiškinta [bpb] straipsnyje (https://www.bpb.de/shop/zeitschriften/apuz/antirassismus-2020/316760/rassismus-in-der-postmigrantischen-gesellschaft/). Rasizmas neproporcingai paveikia žmones iš migrantų ir dažnai suvokiamas kaip grėsmė socialiniam pliuralizmui. Vokietijoje 21,2 milijono žmonių turi migracijos kilmę, o tai sudaro 26 % gyventojų. Šių grupių diskriminaciją stiprina ne tik individualūs išankstiniai nusistatymai, bet ir struktūrinės bei institucinės sąlygos.

Moksliniai tyrimai ir pilietinė visuomenė

Siekiant kovoti su tuo, buvo įkurta Nacionalinė diskriminacijos ir rasizmo stebėtoja (NaDiRa), kuri taiko naujoviškus metodus ir glaudžiai bendradarbiauja su paveiktomis bendruomenėmis. Šis tyrimas, atliktas DeZIM institute Berlyne, tiria rasizmo poveikį tokiose srityse kaip sveikata, būstas, darbas ir švietimas. Tikslas yra sukurti ilgalaikius rodiklius, rodančius struktūrinius trūkumus, kaip paaiškinta Racism Monitor.

Apibendrinant, norint įveikti susiskaldymą ir nelygybę, socialinėje diskusijoje būtina atvirai įvardinti rasizmą ir pirmiausia iškelti solidarumą. Pokyčiai Saksonijoje yra aiškus raginimas visiems aktyviai stoti prieš diskriminacines tendencijas.