Wolfram Eilenberger: Šiandienos filosofija – dabarties dvasios

Wolfram Eilenberger: Šiandienos filosofija – dabarties dvasios

XX amžiaus filosofinį kraštovaizdį suformavo svarbūs mąstytojai ir jų kova už supratimą besikeičiančiame pasaulyje. Wolframas Eilenbergeris, gimęs Freiburge prie Breisgau 1972 m., yra vienas perspektyviausių šiuolaikinių balsų idėjų istorijoje. Jis laikomas vienu svarbiausių mūsų laikų filosofų ir savo pasakojamomis knygomis įtraukia į skaitytojų širdis ir protus. Žinomiausias jo darbas „Magų laikas – didysis filosofijos dešimtmetis 1919–1929“ nušviečia keturių iškilių vokiškai kalbančių filosofų gyvenimus ir mąstymo būdus ir pelnė vietą „Spiegel“ bestselerių sąraše. Eilenbergeris nagrinėja temas, kurios yra labai svarbios šiandieninei žinių visuomenei, kaip pranešama oe1.

Eilenbergeris studijavo filosofiją, psichologiją ir romanų kalbas, o 2011–2017 m. buvo „Philosophie Magazin“ vyriausiojo redaktoriaus įkūrėjas. Šiandien Šveicarijos televizijoje jis veda laidą „Sternstunde Philosophy“, kurioje aptaria didžiųjų mąstytojų, tokių kaip Ludter Martin Heidegger, Ludterwigmino Benjamino, filosofinį palikimą. Wittgensteinas ir Ernstas Cassireris. Šie keturi filosofai sudaro jo diskusijų šerdį, nes jie buvo labai svarbūs daugeliui šiuolaikinio mąstymo XX a.
Jo tikslas – padaryti filosofiją suprantamą ir taip sužadinti jausmą, kad ji aktuali šiuolaikiniame pasaulyje. „Keturių mąstytojų filosofija atsiriboja nuo pseudoklausimų ir į centrą iškelia kalbą“, – sako Eilenbergeris, turintis lemiamos įtakos XX amžiaus filosofijai. Pietų kurjeris laikosi.

Filosofų įtaka

Nagrinėjami XX amžiaus 20-ųjų mąstytojai padarė ilgalaikį poveikį filosofiniam kraštovaizdžiui: Martinas Heideggeris laikėsi egzistencializmo tradicijos, Walteris Benjaminas buvo raktas į kritinės teorijos ir Frankfurto mokyklos idėjas, o Ludwigas Wittgensteinas ir Ernstas Cassireris yra žymūs kultūros lingvistikos ir kultūros studijų veikėjai. Jų palikimo negalima pervertinti, nes jie paskatino daugybę šiuolaikinių požiūrių į mąstymą, kartu kvestionuodami dabartinius filosofijos iššūkius. Eilenbergeris netgi perspėja, kad šiuolaikiniame pasaulyje negrįžtų prie primityvių mąstymo būdų, o tai skatina jį susidoroti su „dabarties vaiduokliais“.
Šiame kontekste ypač vertas dėmesio jo kritiškas požiūris į akademinį pasaulį, kurį jis kritikuoja dėl nusisukimo nuo aktualių socialinių problemų. „Didžiausi impulsai filosofijoje dažnai kyla už akademijos ribų“, – sako Eilenbergeris.

Pats XX amžius pasižymėjo nevienalytiškumu, tarpusavyje sąveikavo skirtingos filosofinės srovės. Filosofinės diskusijos svyruoja tarp teorinių diskursų ir konkrečių požiūrių, o tai atsispindi Vikipedija pabrėžtos giluminės psichologinės teorijos ir kylantys socialiniai iššūkiai. Būtybės ir kalbos prasmės klausimai yra pagrindinės temos, kurias Eilenbergeris imasi savo kūryboje.

Filosofijos ateitis

Eilenbergeriui itin svarbu nutiesti tiltą tarp praeities ir dabarties. Savo knygoje „Dabarties vaiduokliai“, išleistoje 2024 m., jis aptaria tokius mąstytojus kaip Theodoras W. Adorno ir Michelis Foucault, siekdamas pabrėžti jų svarbą šiandieninei žinių visuomenei. Šie filosofai siūlo pažvelgti į aktualius mūsų laikų klausimus ir padeda geriau suprasti mūsų filosofines šaknis. Eilenbergeris pabrėžia, kad žinios apie šiuos mąstytojus yra svarbios ne tik mokslininkams, bet ir kiekvienam, kuris susiduria su sudėtingais mūsų pasaulio iššūkiais.

Apskritai tai rodo, kad filosofijos kelias visada yra dialogo kelias – tiek su praeitimi, tiek su dabartimi. Wolframas Eilenbergeris atlieka savo vaidmenį suteikdamas didžiųjų mąstytojų balsą ir leisdamas skaitytojams suprasti, kaip jų mintys vis dar daro įtaką mūsų pasaulio, kalbos ir gyvenimo supratimui šiandien.