Laura Laabs: Romanas apie Rytų Berlyną ir pamirštas tapatybes

Laura Laabs: Romanas apie Rytų Berlyną ir pamirštas tapatybes

Savo debiutiniu romanu „Adlergestell“ Laura Laabs ne tik sukūrė literatūrinį kūrinį, giliai įsišaknijusį jos pačios biografijoje, bet ir nušviečia sudėtingas Rytų Vokietijos tapatybės temas. 1985 metais Rytų Berlyne gimusi kino režisierė ir rašytoja nukelia skaitytojus į savo vaikystę, paženklintą istorinių įvykių. Pagrindinis motyvas yra klausimas, kiek didieji istorijos perversmai paveikė individų gyvenimus. „Adlergestell“ apibūdinamas kaip romanas, kuris yra daugiau nei nostalgija ir atsiskaitymas – tai savojo susvetimėjimo pėdsakų ir giminės šaknų paieška, kurios yra įtvirtintos tiek įvykių kupinoje, tiek probleminėje praeityje. news.at praneša.

Istorija pasakoja apie tris merginas – Lenką, Chaline ir pasakotoją pirmuoju asmeniu – kurios auga Rytų Berlyne apie 1990 m. ir įveikia gyvenimo iššūkius po sienos griūties. Jie turi didelių svajonių ir nori paimti savo gyvenimą į savo rankas, tačiau netrukus susidurs su savo laisvės ribomis. Romane įspūdingai pavaizduoti šių sukrėtimų padariniai ir jų besitęsiančios viltys. Pagrindinių veikėjų išgyvenimai yra įterpti į istorinį kontekstą, kuris yra svarbus daugeliui Rytų vokiečių ir atspindi sudėtingą santykį su jų pačių tapatybe. Pasak Klett-Cotta, romanas sukurtas kaip „po susijungimo romanas“, susiejantis to meto tikrovę su dabarties konfliktais.

Tapatybės paieška

Laabso istorijos centre yra individualios tapatybės paieškos, kurios, atsižvelgiant į dabartinius politinius pokyčius Vokietijoje, yra nepaprastai sprogios. Pasakotoja pirmuoju asmeniu, kilusi iš antifašistinės šeimos, sprendžia daugelio aplinkinių žmonių nukrypimą į politinę kryptį, kuri nesutinka su jos pačios įsitikinimais. Jų gimtajame mieste AfD surinko 47 procentus balsų, o tai kelia nerimą ir kelia klausimų dėl socialinių pokyčių.

Barbara von Lapdogs atkreipė dėmesį į šias problemas ir savo analizėje atskleidė faktą, kad Rytų Vokietijos tapatybė dažnai suvokiama kaip nepakankama ir marginalizuota. Daugelis Rytų vokiečių ir šiandien jaučiasi „antros klasės žmonėmis“. Kaip rodo bpb.de, šis ambivalentiškas santykis su praeitimi ir vietos dabartyje ieškojimas yra esminis dalykas norint suprasti Rytų Vokietijos tapatybę. Laabso romanas yra svarbus indėlis į šią diskusiją per savo asmeninę perspektyvą ir ryšį tarp istorinių įvykių ir individualių likimų.

Rytų Vokietijos prisiminimai ir jų įtaka

Laura Laabs savo darbe ne tik pristato savo požiūrį. Jūsų romane taip pat kalbama apie atminimo kultūrą Rytų Vokietijoje. Formuojantis senelių – prosenelio kaip smulkaus nacių nusikaltėlio, o senelio – žurnalisto ir neoficialaus VDR slaptosios tarnybos darbuotojo – vaidmuo nušviečia individualius ir kolektyvinius praeities šešėlius, kurie ir toliau daro įtaką dabarčiai. Šie šeimyniniai susipynimai rodo, kaip savo istoriją dažnai užgožia didesni visuomenės naratyvai.

Atsižvelgdama į istorinį ir socialinį kontekstą, „Adlergestell“ užduoda klausimus apie praeities ir dabarties ryšį bei ilgalaikį tapatybės poveikį individo gyvenimui. Laabs dabar gyvena Bad Kleinen mieste, Meklenburgo-Vakarų Pomeranijoje ir turi antruosius namus Berlyne, kur retkarčiais dirba laikina darbuotoja bare. Ji įkūnija daugeliui Rytų vokiečių pažįstamą realybę.

„Adlergestell“ – tai ne tik žvilgsnis atgal į savo vaikystę, bet ir kritiškas šiandieninės socialinės padėties tyrimas. Romanas laikomas svarbiu balsu diskusijoje apie Rytų Vokietijos tapatybę ir ten tebeegzistuojančius iššūkius.