Drezdenas, užpultas smulkių dulkių: koks pavojingas oras šiandien?

Drezdenas, užpultas smulkių dulkių: koks pavojingas oras šiandien?

Oro kokybė Drezdene visada yra viešųjų diskusijų objektas. 2025 m. birželio 3 d. Winckelmannstrasse esančioje stotyje atlikti matavimai rodo, kad tarša smulkiomis dulkėmis (PM10) vis dar yra rimta problema. Smulkių dulkių ribinė vertė yra 50 mikrogramų viename kubiniame metre oro, nors ši vertė gali būti viršyta tik 35 kartus per metus – šis reikalavimas daugelyje miestų sunkiai įgyvendinamas. Dabartinė situacija Saksonijos valstijos sostinėje atspindi plačią tendenciją, kurią labai aiškiai apibūdina Federalinė aplinkos agentūra.

Drezdene oro kokybė matuojama pagal tris pagrindinius parametrus: smulkias dulkes, azoto dioksidą ir ozoną. Matavimo metodai yra aiškiai apibrėžti: Azoto dioksidas ir ozonas yra valandos vidurkis, smulkių dulkių matavimas atliekamas kaip valandos dienos dienos vidurkis. Ypatingas dėmesys skiriamas skirtingoms ribinėms vertėms: azoto dioksido vertės, viršijančios 200 mikrogramų, priskiriamos „labai blogai“, o smulkių dulkių vertės nuo 100 mikrogramų patenka į šią kategoriją. Beje, Europoje kasmet tikimės 240 000 priešlaikinių mirčių dėl smulkių dulkių taršos – šis skaičius verčia susimąstyti.

Dabartiniai matavimai ir rekomendacijos

Kiekvienas, norintis sužinoti apie oro kokybę Drezdene, gali tai lengvai padaryti naudodamiesi daugybe prieinamų internetinių portalų ir programėlių, kurios kas valandą siūlo atnaujinamus duomenis apie smulkias dulkes ir kitus teršalus. Federalinės aplinkos agentūros oro duomenų portalas siūlo išsamią informaciją, įskaitant laikinas teršalų koncentracijos tendencijas, taip pat taršos situacijos matavimo stotyse sąrašus. Nemokama programa, skirta „Android“ ir „iPhone“, suteikia informacijos apie smulkių dulkių, azoto dioksido ir ozono lygį.

Kalbant apie sveikatos rekomendacijas, ypač jautrūs žmonės turėtų likti patalpose ir vengti fizinio krūvio lauke, jei smulkių dulkių kokybė yra „prasta“ – kai smulkių dulkių yra nuo 51 iki 100 mikrogramų viename kubiniame metre oro. Esant „vidutinei“ kokybei, trumpalaikis neigiamas poveikis sveikatai mažai tikėtinas, tačiau atsargumo priemonės nėra visiškai beprasmės.

Žvilgsnis į priežastis

Oro tarša turi daug veidų. Be vietinio transporto ir pramonės, oro sąlygos taip pat yra svarbūs veiksniai, galintys turėti įtakos oro kokybei. Pavyzdžiui, po galingo Naujųjų metų išvakarių fejerverkų galima pastebėti padidėjusį užterštumą smulkiomis dulkėmis. Kasmet per fejerverkus į orą patenka apie 2050 tonų smulkių dulkių – 75 procentai iš jų vien Naujųjų metų išvakarėse. Tačiau ši tarša nėra reikšminga, lyginant su oro tarša ištisus metus.

Ilgainiui duomenys rodo, kad per pastaruosius 30 metų Vokietijoje išmetamų teršalų kiekis sumažėjo maždaug 64 proc., o labiausiai sumažėjo anglies monoksido kiekis. Nepaisant to, Vokietijos miestuose, įskaitant Miuncheną ir Liudvigsburgą, azoto turinčių teršalų ribinės vertės vis dar viršijamos. Tai mus moko, kad nepaisant pažangos aplinkos apsaugos srityje, dar reikia daug nuveikti.

Oro kokybė nėra vien skaičių klausimas – ji leidžia suprasti žmonių ir gamtos sveikatą. Jei indeksas yra „blogas“ ar net „labai blogas“, būtina tvariai keisti išmetamų teršalų kiekį ir atidžiai naudoti išteklius. Ranka rankon turėtume užtikrinti geresnį orą – sau ir ateities kartoms.