Saksonija-Anhaltas tęsia kovą: miškų gaisrai kelia grėsmę mūsų gamtai!

Saksonija-Anhaltas tęsia kovą: miškų gaisrai kelia grėsmę mūsų gamtai!

Vokietijoje pastebima džiuginanti tendencija: pastaraisiais metais miškų gaisrų sumažėjo. Ypatingas dėmesys skiriamas Saksonijai-Anhaltui, kuri ir toliau labai kenčia nuo šių gamtos įvykių. Federalinės žemės ūkio ir maisto agentūros duomenimis, 2023 metais čia buvo užregistruoti 39 gaisrai 39 hektarų plote. Tai mažas vilties spindulėlis, nes bendras miškų gaisrų skaičius visoje šalyje sumažėjo iki 563, palyginti su 1059 2023 m. Šilta, drėgna vasara su aukšta temperatūra ir daugybe liūčių yra laikoma tokio gaisrų skaičiaus sumažėjimo priežastimi. tag24.de.

Tačiau situacija kelia nerimą: prognozuojama, kad 2024 metais liepsnų auka gali tapti Niujorko centrinio parko dydžio miško plotas. Lapuočiai ypač nukentėjo 241 hektare, o spygliuočių medžių nuostolių plotas buvo mažesnis – tik 93 hektarai. Tendencija, kuri yra svarbus įspėjimas tiek miškininkams, tiek visuomenei.

Ilgalaikės tendencijos ir iššūkiai

Duomenų apie miškų gaisrus rinkimas Vokietijoje turi ilgą istoriją. Nuo 1970-ųjų visoje šalyje buvo rengiami statistiniai duomenys, apimantys informaciją apie plotų dydį, priežastis ir nuostolius. Šie duomenys yra labai svarbūs norint imtis prevencinių priemonių. Miškų gaisrai ne tik kelia grėsmę gamtai, bet ir daro įtaką miško ekosistemų stabilumui. Įvairių tipų gaisrai gali sukelti įvairaus laipsnio žalos ir išlaidų. Miškų gaisrų padaryta finansinė žala 2023 m. vidutiniškai siekė 1,19 mln. eurų, o tai, atsižvelgiant į paveiktas teritorijas, gali būti laikoma pagrįstai, kaip paskelbė Federalinė aplinkos agentūra.

Regioninis miškų gaisrų pasiskirstymas rodo ryškius modelius. Pavyzdžiui, daugiausia gaisrų užfiksuota Brandenburge, taip pat nukenčia Saksonija ir Žemutinė Saksonija. Visų pirma Juterbogo regione, buvusiame karinio mokymo rajone, sudegė daugiau nei pusė Vokietijos teritorijos. Tačiau priežastys dažnai yra neaiškios, nes 51 % 2023 m. miškų gaisrų nebuvo nustatyta konkrečios priežasties. Maždaug 40 % atvejų sukelia žmogaus veikla, ypač neatsargus elgesys.

Atkreipkite dėmesį į pavojus

Miškų gaisrų sezonas pastaraisiais metais gerokai pailgėjo ir dabar tęsiasi nuo gegužės iki rudens. Todėl būtina rimtai žiūrėti į pavojų. Miškų būklė turi tiesioginės įtakos miško gaisrų rizikai. Ypač pažeidžiami jauni, atviri spygliuočių miškai su tankiu pomiškiu. Kad tai būtų išvengta, ekspertai rekomenduoja spygliuočių monokultūras paversti mišriais miškais, kuriuose yra daug kietmedžio. Tai gali turėti ne tik prevencinį poveikį, bet ir prisidėti prie miškų ekosistemų stabilumo, kaip rodo Federalinės maisto ir žemės ūkio ministerijos statistika.

Apibendrinant galima pastebėti, kad nors iššūkiai kovojant su miškų gaisrais išlieka, gaisrų mažėjimas Vokietijoje yra teigiamas ženklas. Belieka tikėtis, kad ateinantys metai bus palaiminti stabiliu ir atsakingu mūsų miškų valdymu.